"Eglė žalčių karalienė" ir lietuvių teogoninis mitas : religinė istorinė studija

Žinoma lietuvių pasaka studijoje nagrinėjama, atskleidžiant jos mitologinį kontekstą, lietuvišką ir indoeuropietišką Slibino bei mergelės mitologemą, kuri, viena vertus, yra universali, o lietuvių pasaulėžiūroje turi specifinę niuansuotę: būtent „Eglė žalčių karalienė" leidžia atsekti ir konstatuoti pagrindinių lietuvių dievų penketą ir ketvertą bei lietuvių panteono formavimąsi. Tai studija, per „Eglės" raktą perskaitanti lietuvių teogoniją, tai yra dievų kilmės mitologiją, pasakojimus apie panteono ir jo struktūros genezę. Eglės vaikų sąsajos su medžiais leidžia sieti pasaką su šaltiniuose aprašomu medžių kultu, įsitikinimu, kad medžiuose gali apsireikšti dievai. Tad „Eglė žalčių karalienė" yra labai neseniai iš mito į pasaką perėjusi mitologema, kuri sprendžia pagrindinius lietuvių panteono ir kulto atsiradimo klausimus.